fbpx
Welcome to Dagnis
  • Klaipeda
    Vilnius
  • Darbo laikas
    I - V 8:00 - 18:00
  • Skambinti
    370 624 11133

New to site?


Login

Lost password? (close)

Already have an account?


Signup

(close)
HomeD.U.K

D. U. K. - Dažniausiai užduodami klausimai

Jei statote ar rekonstruojate namą nuolatiniam gyvenimui arba vasarnamį sodyboje, vandens nuotekomis reikia pasirūpinti lygiai taip, kaip ir bet kuriuo kitu buitiniu patogumu – vandentiekiu, elektra, šildymu. Tai svarbi namo inžinerinės infrastruktūros dalis. Jos dėka gyvename švarioje aplinkoje, tausojame gamtą ir kvėpuojame grynu, gaiva kvepiančiu oru.
Mes rengiame projektuojame ir įrengiame vandens nuotėkų projektus, kurie apima nuotėkų kelią nuo kanalizacijos vamzdžio, išeinančio iš namo, iki išvalyto vandens išleidimo į aplinką. Įrengiame visą infrastruktūrą, konsultuojame, padedame pasirinkti valymo įrenginius, kurie geriausiai atitinka konkrečius Jūsų poreikius. Mes neatstovaujame nė vienam valymo įrenginių gamintojui, todėl jokie interesų konfliktai netrukdo Jums patarti klausant tik patirties, profesionalumo balso ir nuoširdaus noro sąžiningai atlikti savo darbą.
Ir tiems, kurie jau yra susidūrę su nuotėkų šalinimo procesu, ir naujokams kyla daug pagrįstų klausimų, kaip veikia sistema. Pateikiame bendrus atsakymus, kurie padės lengviau orientuotis, kai rinksitės medžiagas, sprendimus ir konsultantus. Kiekvienu konkrečiu atveju kviečiame kreiptis atskirai. Pasistengsime, kad statybų metu nekiltų rūpesčių, kurių galima išvengti, kad nuotėkų šalinimui neišleistumėte daugiau, nei būtina.

Biologinis vandens valymo principas yra tobulas, nes tam nereikia jokių papildomų priemonių. Į tokį valymo įrenginį nieko nereikia pilti. Pats žmogus yra geriausias visų vandens valymui reikalingų bakterijų šaltinis, mūsų namai joms plisti yra tinkamiausia terpė. Taigi bakterijos į valymo įrenginius patenka pačiu natūraliausiu būdu ir visiškai nemokamai. Pakankamas jų kiekis užsiveisia maždaug per mėnesį. Kuo daugiau bus nuotėkose natūralių atliekų ir kuo mažiau cheminių, tuo bus geresnės sąlygos bakterijų veiklai.
Pradžioje galima atsivežti bakterijų, 10 proc. naujo valymo įrenginio tūrio užpildant jau naudojamo įrenginio turiniu, tačiau 99 proc. vartotojų to nedaro ir sistema puikiai veikia.

Jei renkatės sklypą namui, būtinai pasidomėkite, ar gruntas tinkamas panaudoto vandens pašalinimui. Molingi dirvožemiai su aukštais gruntiniais vandenimis sukels papildomų problemų ir žinoma, išlaidų. Geriausiai tinka smėlingas, žvyro gruntas, per kurį vanduo lengvai prasisunkia. Prieš pirkdami sklypą pasikonsultuokite su specialistais. Mes daugiausiai dirbame Vilniuje, jo apylinkių gruntą gerai pažįstame. Bet galime konsultuoti ir kitose Lietuvos vietose.

Juos galima montuoti bet kada, tačiau statybų eigoje yra etapas, kai tai padaryti lengviausia. Kai statomas naujas namas, protingiausia valymo įrenginių montavimą pradėti tuomet, kai jau yra pamatai, prieš betonuojant juodgrindes. Tuomet reikiamus vamzdžius galima patogiai pravesti po pamatais, nereikia nieko ardyti ir vėl perdarinėti. Santechnikas nuotėkų vamzdį iš namo išveda po pamatu, vėliau prie jo bus jungiamas kanalizacijos vamzdis, kuriuo vanduo tekės į valymo įrenginius. Tuomet montuojami patys įrenginiai, kuriuose vanduo bus valomas.

Buitinių nuotekų valymo įrenginiuose išvalytas vanduo pats savaime niekur nedingsta. Yra keletas būdų, kaip juos sutvarkyti. Pats paprasčiausias – išleisti į aplinką, vamzdžiais nuvesti į netoliese pratekančius upelius, melioracijos griovius. Jokiame įrenginyje vanduo neišvalomas visiškai, tačiau iš ten jis išteka pakankamai švarus, kad nekenktų aplinkai.
Jis gali susigerti į gruntą per infiltracinius šulinius, arba gali būti išsiurbiamas ir panaudojamas dar kartą. Perleidus per specialų filtrą toks vanduo gali būti naudotojams WC bakelyje, automobilio plovimui. Biologiniame valymo įrenginyje išvalytame vandenyje išlieka daug azoto ir fosforo, jis puikiai tinka laistyti, o kartu ir tręšti veją. Tik į prūdą tokio vandens leisti nerekomenduojama, nes jame ims augti dumbliai, pažaliuos.
Vandenyje iš biocheminio valymo įrenginio nei azoto, nei fosforo vandenyje nebelieka. Jis yra tinkamas prūdui, bet pievos nebepatręš.
Mes patarsime, kuris būdas Jūsų situacijoje yra tinkamesnis, kad vanduo nekeltų rūpesčių ir tai nekainuotų daugiau, nei būtina.

Mes visada siūlome įsirengti keliais proc. brangesnį ir daug kartų efektyvesnį infiltracinį šulinį su žvyro klojiniu apačioje. Jam yra kasama maždaug 3 m. skersmens duobė, kur kas platesnė ir gilesnė, nei reikalinga šulinio žiedams. Jos dugne pilamas sluoksnis žvyro, kurio dėka infiltracinis paviršius padidėja iki 10 kv.m. Žvyras uždengiamas specialia sintetine medžiaga, kuri tarnauja kaip papildomas filtras, neleidžiantis užteršti grunto ir jo užkimšti. Tokio šlulinio gruntas niekada neužsikimš. Jei ir teks jį valyti, tai nepalyginami rečiau ir paprasčiau: platesnį šulinį patogiau valyti; nereikia nieko nukasinėti, pakanka pakeisti užsikimšusią sintetinės medžiagos dalį. Šio šulinio valymas kainuoja bene 6 kartus pigiau, nei paprasto.
Vos keliais procentais brangesnis šulinys tarnauja daug patikimiau.

Tais atvejais, kai sklypo gruntas molingas arba aukšti gruntiniai vandenys, nėra prasmės įrenginėti infiltracinių šulinių. Vanduo per juos į žemę neįsigers. Belieka dvi išeitys – arba susikaupusį vandenį išvežti, arba išlaistyti.
Jei pasirenkamas būdas – laistyti, yra sprendimas, kurio dėka nereikia pačiam stovėti su gumine žarna rankose ir laistyti. Tai antžeminė infiltracija. Iš infiltacinio šulinio vanduo siurblio pagalba pakeliams aukščiau gruntinių vandenų ar molingos grunto dalies iki tokio lygio, kur jam susigerti gruntas yra tinkamas. Ant šulinio, dedami keli vis mažesni betoniniai žiedai ir visa ši konstrukcija apkasama. Vanduo palaipsniui išsipila į kauburį ir pasklinda po žeme.

Ten, kur kieme daug kietų dangų, lietaus vanduo natūraliai nesusigeria į žemę, jis kaupiasi ir pridaro daug žalos pastatams. Pagrindinė priežastis, dėl ko reikia surinkti lietaus vandenį, yra noras apsaugoti statinius ir rūsius nuo drėgmės. Kita priežastis – estetika.
Lietaus vanduo lietvamzdžiais nuo stogo subėga palei namo pamatą. Per šalia esantį gruntą jis prasisunkia prie rūsio sienų, šios ima drėgti. Jei rūsio nėra, o hidroizoliacija tarp pamato ir sienos plonesnė, drėgmė gali kilti sienomis aukštyn. Nuo lietvamzdžio vanduo smagiai nučiurlena per palei pamatą įrengtą nuogrindą, pamažu ją ardydamas. Laikui bėgant nuogrinda įgriūna, ima samanoti, ypač šiaurinėje namo pusėje. Vaizdas nėra itin estetiškas, ypač tiems, kam nepatinka apsamanoję pasieniai.

Įrengiant lietaus nuotėkų surinkimo sistemą vanduo ties kiekvienu lietvamzdžiu surenkamas ir kanalizacijos vamzdžiais po žeme nuvedamas toliau nuo namo pamato, į tam skirtą šulinį. Šiuolaikiniuose nedideliuose sklypuose, kai nedaug vietos ir pastatų plotai nėra dideli, gali užtekti vieno bendro šulinio. Didesniuose sklypuose rekomenduojame įrengti du šulinius, o lietaus nuotėkas rinkti prie kiekvieno statinio, ne tik prie gyvenamojo namo.
Daugiau dėmesio lietaus nuotėkoms reikėtų skirti sklypuose, kur molingas gruntas, o gruntiniai vandenys aukštai. Kartais tokiose vietose surinktam lietaus vandeniui tenka įrenginėti hermetiškai sandarias talpas, rasti sprendimą, kaip ir kur jis iš ten bus išleidžiamas.